- tumžyg
- tumžỹg adv., tum̃žyg 1. tuokart: Tumžỹg aš namie gulėjau LKT175(Vlkš). Tum̃žyg vyrai bėgo į Ameriką Grd. 2. greitai, tuoj pat: Iššoko du vyrai ir prie arklio tumžỹg puolė Pgg. Tumžỹg susikibo į krūtines Trg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
